adinčius

×adiñčius (sl.) sm. (2) K; B, R gudragalvis, prabuvėlis, suvedžiotojas: Adinčius, iš krūmo išlindęs, pasivedė jautį, o šie sugrįžę gavo žiopsoti BsPI167. Ans adiñčius ką veiks? Jrk128. Tu adiñčiau (arkliavagi)! BzF57.